tingiu žvilgsniu prabėgu stogais namų raudonais su katinais oriai jais vaikštančiais
trumpai akimirkai užkliūnu ties aukštus kaminus valančiais juodais kaminkrėčiais
linksmai ranka pamoju mažai mergaitei užsimiegojusiom akutėm bešypsančiai už lango
rimčiausiu veidu juoką vos ne vos valdydamas dėkoju saulei už spindulių rytinių tango
krankteliu atgal juodvarniui anglies juodumo plunksnas kedenančiam sau uosyje aukštam
pamoju paštininkui su sunkiais krepšiais pilnais pasenusių naujienų nešamų nežinia kam
garsiai švilptelėjęs aš pabaidau pulkelį žvirblių besiturškiančių šilto smėlio krūvoje
mintyse visas tris galvas nukapoju vienišam debesiniam slibinui kabančiam danguje
pasisuku atgal į kambarį – tavo šviesiam veide sapnus gražius nutolstant aš matau
paglostau plaukus ir pasiilgęs tavo šilto žvilgsnio bučiniu švelniu pažadinti bandau  
rytas jau...