– Sakyk, kas mano ausy taip švilpia? –
Paklausė senis, suturėdamas atodūsį
Ir iš barzdos rasotos traukia šimtą
Mažų raukšlėtų melancholijų.

Dės vieną ant peties,
Kitos ilgas ausis kišenėn bruka.
Žinai, dar neseniai galvoj man švilpavo Rytys,
Bet tas gyvenimas be gėdos striukas.
Bijau, kad jau nukaršėlis Šiaurys
Širdies auksinį laikrodį
Atgal atsuko.