******
Žalios bangos, žalios ašaros žvaigždžių
Supasi viršūnėje apsvaigę--
Vėjo širdį dūžtančią girdžiu
Tavo šakose ir džiaugsmo snaigę...

O aplink tiek geismo spindulių--
Iš kiekvieno spyglio jie srovena--
Su tavim kalbėti aš galiu
Apie dangų mėlyną ir seną

Bičių spiečių, ieškantį namų.
Ir atvertą paslaptingą dravę,
Suvarpytą liemenį švinu,
Siaubo akmenis, kurie, ragavę

Šilto kraujo iš žmogaus žaizdos
Mirtinos, apsamanoję miega--
O pušie senoji, visados
Tu gali išbristi skausmo sniegą--

Žalios bangos, žalios ašaros žvaigždžių
Supasi viršūnėje apsvaigę...