Prašau, netirštinki spalvų...
Juk toks gražus ruduo už lango!
               Ir žvilgsniu kiaurai stiklo išeinu
               Atnešt tau rytmetį ant delno.

Gelsvutes beržo monetas
Ir rausvą klevo laišką,
Šermukšnio uogas nukrėstas –
Lietus jas ilgesiu palaistė.

Kai pakeliui į tavo mintį
Nusvirę gluosniai atsidūsta –
                Atrasiu jų kasose viltį,
                Su šiuo atodūsiu nusiųsiu.

Žinau, kaip juodą spalvą skauda,
Ir vis pristinga šių dažų.
Leisk ant peties priglausti galvą
Ir būt baltos spalvos lašu.
                
Į tavo rudenėjančius jausmus
Šįryt siunčiu dėžutę mažą.
Atvėręs ją, atrasi tuos dažus,
Kurie pastele mintį dažo.

(Skaudu, kuomet tavi paveikslai verkia,
Į drobes liūdesį sumerkę...)


*****************************
Tau dovanoju dalelę vilties,
(Nors pačiai taip reikia jos),
Bet man mažiau skaudės
Dėl papilkėjusios dienos...