Lelijos žiedas tuščias
kol nepaliečia tavųjų plaučių
versdamas sukosėt juos
į salsvą muskusinį kvapą

palengva įsigeria
alergija į dešinįjį plautį
vanile kvėpuot – daugiau negelbėja
ir žiedas laimi
skonį pergalingą jaučia

tuščią liepto tylą
po kantraus budėjimo
svyruojant tau į šonus
griauna lengvas pokšt
vandens paviršiun

miegančią leliją plaučiai
rimdami tavajam kūne jaučia
stiprų aitrų augančios lelijos kvapą
visada ant tavo kapo šauksiu.