Keičia spalvas tolių toliai.
           Atminty – jaunystės vasarų aidai.
           Šalna ne kartą pakando žolę,
           o tau – pabalo smilkiniai.

                 Pagelto girios – rudenėja.
                   O tu – vis dar ratu,
                                            ratu...
                      Sustok.
                         Savęs paklauski surimtėjęs,
                            ką nuveikei, Visatos tvariny?
                              Kur velki tu metų naštą
                                ir kokią mįslę tu meni?

            Nenusimink, kad rudenėja
              tau nelaukus...
                Kad pirma įspėjanti šarma
                  nudažė plaukus.
                    Vasarą pratęst gražiai
                       įmanoma
                         gražia daina, muzikos garsais,
                           kitų gyvenimu.