Žuvis krante
. Jei būtų tūkstantis ir dar viena naktis –
Aš pasirinkčiau tūkstantinę antrą...
Elgiuos kodėl taip? – Nieks neatsakys,
Tik aš. Nes aš – žuvis, tik išmesta į krantą.
Kuo ypatingas šis gyvūnas?
Pirmiausia tuo, kad viskas, ko nebūna,
Jis sugalvoja, sukuria ir svaigsta –
Ir taip, begaudydamas orą, gaišta.
Ko reikia apgailėtinai žuvelei?
Labai nedaug: tik nepraeit pro šalį:
Paimt akimirkai į degančias rankas,
Po to paleist į jos belaukiančias bangas.
Žuvis krante gyvent negali:
Taviškis gi – tik sausuma vingiuoja kelias...
* * *
Gal kada nors užutėky ramiam
Susitiksim ištroškę gėlo vandens?
Banguota gelmė ir smėlėta pakrantė:
Dvi priešingybės, susikibs už parankių.