Kalbėki, Tyla.
Slystu aš netikron
Tavon gelmėn.

Jaučiu, kaip...
Skauda trenkiantis
Į nežinios kampus.

Kalbėki, Tyla.
O gal tu taip garsi,
Jog man – už suvokimo?..

Jaučiu – slystu...
Girdžiu – tylu ir

Skauda.