nuo medžių paukščiai sustiklėję
dužo liejos

aplinkui klaikiai spengė
kažkas nutrynė žmones, šypsenas, paukščius
kažkas sulamdė žvėris ir sapnus
į smulkiausius skutus suplėšė
šiltą vasaros lietų
ir vėją

ir nors kažkas dainavo apie meilę
visatą akmeniu regėjau