Grįžtu namo.
Jau niekur nekeliausiu.
Žiūrėsiu į lubas.
Ramstysiuosi į sienas.
Dangus toks baltas kaip dažai!..
Visagalybėje sutilpęs Dievas
Per pusryčius,
                   pietus,
                            per vakarienę
Paduoda šaukštą.
(O tai vadinasi, kad sėdžiu dešinėj,
Kad prie Karaliaus pašauktas dalios...).
Jau vardą užmiršau žmonos.
Jo vietoj angelas gyvena.
Lėkštėj iš puodo įpila sriubos
Ir duonos riekėmis papjausto...

Grįžtu namo.
Jau niekur nekeliausiu...