O tu išeik į gatvę saulės spindulius sugėrusią,
Išėjęs nusispjauk per petį tris kartus
Ir spjaudamas pamirški priešus savo - kiek esi turėjęs,
Visas bėdas, skriaudas, ir neregius,  kaip, kad sakai -
                                                Tuos netikrus draugus.

Nusirąžyk nerūpestingai, lyg tas katinas
Kur vaikšto vienui vienas,
Sakai nėra tau ateities be praeities - o jos pamiršti ir nereik -
Užtenka nusijuokti tariamam nepalankiam likimui
Ir nusipurtyti žinojimą savy  blogos nepalankios lemties -

Liūdėt kas nori - žaidžia liūdesio aikštelėj - pilsto skausmo smėlį,
O kas nenori - juokiasi ir liūdesy guvus -
Kol dar mirtis nepalietė širdies raumens, ir nesustabdė jos plakimo,
Ir laimė ir nelaimė - tik gyvenimas, trapus...