Prisiminimuose kapstosi seni žmonės.
Rašau, kad liūdesį paversčiau ilgesiu,
Vienatvę – baimės pilnais prisiminimais...
Vanduo nutrins tai, ką parašė ugnis.
Pasigailėjimo vertas tas, kuris bijo rizikuoti.
Išgirsi savo širdį sakant:
– Ką padarei su stebuklais,
kuriuos Dievas sėjo į tavo dienų lysves?
Būsi vertas atgailos, kai išgirsi šiuos žodžius,
Kai suprasi, kad esi žmogus!