Užtamsintas stiklas,
Išblizginti ratai –
Tiuninguotoj tačkoj
Kaulų nekrato.
Keturkampį kūną
Tik kėbulas spaudžia.
Kastyliai tvirtai
Baranką sugniaužia.
Vakarėliai kreizovi
Įvaizdžio šlovei.
Šypsena deimantinė,
Kai pilna piniginė:
Stumia už babkes –
Ne kokias ragatkes...
Keiksmažodžių – tiršta,
Dar kombinacijos pirštų:
Ir mintis sudėliota.
Kaip nenušokti nuo proto,
Kai ausys nulinksta
Ir akys išbrinksta?
Bet klapsi blakstienom
Miniakas ne vienas –
Juk bičas tai krūtas,
Ne koks balamutas:
Cepūra auksinė,
Tatuirovkė krūtinėj:
Tik  išmeta rėmą –  
Ir pakerta strėnas:
Tai verchas chebrytės.
Neverta dairytis
Kai striukė Versace
Ir ecco bateliai –
Slėpkis po lapais,
Humanos suknele.
Net bobulka cekava
Vos šoko negavo:
Kai muzono garsas
„Žinias“ nukautavo.
Ji okuliorius kraunas,
Kai iš bumerio raunas
Toksai jaunimėlis –
Žmogystos bedievės.
Nors oras ir  lievas,
Bet yra juk dielas
Kai chatoje plotas –
Kaimynams kapotas:
Nebent šimtą gramų
Ramiai užsivožti,
Ir promilėm sau
Sapnus išsidrožti.
Ne naktis, bet pravalas:
Neužmiega namas:
O jei mentus iškviesi –
Po biesais pats lėksi:
Ir dar gausi į lempą
Nuo Pasaulio Bambos...
– Kur žiūrėjo tėvai?
O kaip mokykla?, –
Šimtasiūlėje klausia
Pražilus galva...
Nesiparink, bičiuli,
Neišmoko to šulioj:
Britkybės tam kimba,
Kam smegenų stinga...
     * * *

Neišgalvojau žodžių,
Kurių čia apstu,
Bet patikėkit, nuo jų
Man ir pačiai baisu...
(Nei poezijos čia,
Anei etiketo)
Bet moralo esmė
Tikrai netikėta:
Niekuomet nekalbėk
Štai tokio brudo
Kokį angelas besparnis
Čionai sugrūdo...
Aš pažadu tikrai daugiau taip nerašyti:
Tai tik susieiliavęs vakarykštis pyktis... :)