Visas kaimas nutilo - sumigo
viauksi šuo prisirišęs prie Žemės -
kaip ir vabalas miegantis sniegą,
kaip akmuo į ramybę slenksčiu,

vėjo šuoras - siūbuojantys  medžiai
šaknimis įsitvėrę į gruntą,
šakomis įsisiurbęs į šviesą,
vietoj judantys - Laikas - keliu...

kažką viauksi, bet nieks nesupranta,
gal tik mėnuo virš brėkštančio ryto,
gal tik varnos pušyne sumigę
ir pažadintos ryto aušros -

kamuolys ryto garbei iššautas,
ir ištaškęs po dangų raudonį,
ties viršūnių riba nusirito -
stūkso siena - juoduoju mišku...

prisirišusi Žemė prie Saulės
nė daugiau nė mažiau - per atstumą,
kaip ta siela prie savojo kūno
Išgyventi bet kur - instinktu ---

kaip pavasarį pumpuras bunda,
taip rytais kaimo pirkios sujudę
kaminais melsvą dūmą paleidžia
ties apšalusio gruodžio krantu...