Tavo žodžiai –
Tik keletas aštrių simbolių,
Apklėtusių mano ausų kriaukles.
Būk geras, atrišk rankas.
Nejausdamas mazgu užverži,
Beraštis karaliau, man skauda.
Dabar jau tikrai nebežinau,
Ar grįžęs rasi savo katę.
Nustojau murkti prie Tavo durų.
Iš pelenų gimiau liepsnų liežuviais
Ir dar pamenu, kaip tais vakarais
Skaičiuodavai ugninius plaukus
Per visą uodegą.
O šį numynei leteną.
Atėmei orą. Ugnim alsuosiu.
Nubals kailis,
Letena ilgai šlubuosiu,
Bet gyvensiu...