Sakei, kad tau
Lygių žmonių nebūna,
    Žvilgsniu iš viršaus pervėręs kūną
         Ir išnarstęs visą po mažytį kaulelį.
         Be tavęs nuspręsta: ne tavo daliai,
                    Ne tavo užriestai į viršų nosytei
                                Šita „ne formate“ atsiradus mergytė.
                                       Juk kuo labiau ta nosis būna užriesta –
                                       Labiau snargliuota matos defektų gausa.

                      Iš pažemės tą viršūnę stebint –
                      Netenka niekad nusidegint:
                     Aiškus lyg ant delno
Aukštybių vaizdas.
           Snarglius esi.
Tad  iliuzijos baigės.
* * *
Ar kada nors KOPEI žemyn
Dėl tikslo:
Pažvelgt į viską aukštyn???