– Tu neturi moralės!

Sunkūs buvo žodžiai.
Pasiekė ausis, mintyse garsai susidėliojo ir įgavo prasmę.

– Juokinga. Neturėtum šito sakyti.

O tada susimąstai. Suabejoji.
Moralė juk kaip tvora.
Ją pastato šeima, draugai. Apskritai – visuomenė.
Kiekvieno tvora yra skirtingu atstumu nuo jo paties.
Kiekvienoje gali pasitaikyti plyšių.
Tačiau visi juk tą tvorą turime?