Permirkęs
Kėsinosi rūku nuplakti žolę,
Migdyti pelenais takus,
Kai skendo vasara alsuodama,
Paletė dažė gimstančius lapus.
Kalendami aidais bažnyčias sėjo,
Žygiavo armijos darnios griausmu.
Šiauriniais vėjais glostys gėlę,
Kvėpuos siūbuodami laidu.
Kai siūlus rudeniu nukirs,
Maišų srove plos lietūs,
Dangaus vaga žemyn panirs
Gėlom dėmėm kirps miestus.