.
Per turėklus balkone
Žemyn galvą nukoriau – Dangus nusileido į žolę.

                 Pienių pūkų debesėliuos
Drugiai sraigtasparniais nardo, ištrindami pėdas be vardo.

               Tai mano dangus ant žemės...
Ir skriejantys kiaulpienių skėčiai pakibusią mintį paliečia.

                   Nukrito svajonė lengvai:
Kur žemėj švelnus dangus. Valaisi į ją, kada nori, batus...

               Trapi akimirka galva žemyn.
                             Atsitiesiu.
                     Jau galiu eiti pirmyn:
           Su aukštyn kojom apverstom mintim.
                            Be svajonės,
                         Tačiau su viltim...