Galva elipsoidinė – gan keista.
Jai tiktų viena tik nosis riesta.
Tačiau, kai pasižiūri įdėmiai –
Snieguotų nosių čia apsčiai.

             Galva neapžėlus, bet ir ne plika.
             Atšalęs smakras ir ledinė kakta.
             Žaliai susivėlus barzdelė dygi.
             Smilkiniai apledėję ir ūsai balti.

Galva aiškiaregė, nes akių šimtai –
Kaupias siūleliais sūrūs lašai
Ant skruostų, ir net ant pakaušio...
Sūrumo galybė – niekaip neišplausi.

            Galva elipsoidinė. Bet burna
            Išsižioja kaskart vis nauja:
            Tol spjaudysis seilėm ugnies,
            Kol dantys anglim išbyrės.

Galva keista: lyg knibždėlynas –
Barzdoj, akyse, nosy gyvių pilna:
Pilkom gyslelėm kvadratukai zuja
Tarp daugiasluoksnių stiklo liežuvių.

Šią Galvą kažkas Žeme pavadino
Visatos aštuoniagalvio slibino.
Galvelė norėjo išsiskirt iš kitų –
Tad Mėnulio aureolę apsuko ratu.
Berods, šventoj Galvoj gyvenu... :)