Kai sustoja ant rudenio lieptų
geltonplaukiai beržai ir kaštonai,
palydėdami gerves į tolimą kelią,-
aš girdžiu, kaip iš tolo varpelis
tyliai šaukia mokyklon mane.

Negaliu pamiršti mokyklos prie kelio,
kur laukdavau savo padaužų mažų.
Mažutės rankytės parašė čia pirmą raidelę,
pirmą žodį išmokom ištarti balsu...

Kaip dar norėčiau aplankyti klasę.
Klasę kampinę, sienom akmenų.
Gal dar vaikystę savo čia atrasčiau,
kaip spindulėlį laimingų dienų...

Šiandien mūsų šventė!
Tegu nors šiandien mūsų veidai švyti
ir mokytojų glėbiuose gėlės žydi.
Tegu jėgų, kantrybės ir meilės nestinga
darbe kilmingam, atsakingam.