Ruduo plėšo paskutinius lapus. Lyja. Labai stipriai lyja. Tai toks lietus, kuris, atrodo užhipnotizuoja tave ir nieko nesinori veikti, tiktai gulėti ir klausytis, kaip vis garsiau barbena lietaus lašai i langą. Dangus rūškanai švininis. Visiškai jokių ženklų, kad šiandien nušvis saulė. Tiesiog nebežinau, kodėl, bet šita rudeniška nuotaika mane džiugina. Mėgstu rudenį, su jo dargana, krentančiais lapais ir tuo nesibaigiančiu lietumi. Mėgstu tiesiog sėdėti ir nieko neveikti.  Man taip gera, kai galiu pabūti vienas, skirti laiko sau ir savo svajonėms,  ir perdaug nesukti galvos, dėl nepabaigtų darbų. Lyja ir vėl be paliovos lyja. Rudeniška nuotaika jau visai užvaldė mane. Kartais liūdna, kartais linksma, kartais išvis nebenoriu galvoti apie rudenį, bet kaip ten bebūtų, vis tik mėgstu rudenį, ta įkyrų lietų ir  lapų žaismą kieme . Ach… geriau nieko ir apie nieką negalvoti, tiesiog atsiduoti rudeniškai nuotaikai, kuri persmelkia mane iki sielos gelmių. Kiekvienas metų laikas yra savaip įdomus, bet nežinau kodėl, as taip mėgstu rudenį, su jo dargana, su jo ūkanom, su rūkais, su pageltusiais krintančiais lapais. Visa tai tiesiog užburia  ir atgaivina mane. Lyja ir vėl melancholiškai lyja…