Mus skiria laiko užtrauktukai,
O kas mus sieja? Ar žinai?
Mano švelnumo, ilgesio teptukai,
Jei tu molbertas, aš- dažai.

Už lango mano sapnas snaudžia,
Nakties nekviečia dar mėnuo,
Dar pastovėk, kartu pašalkim.
Bedantis šypsosi ruduo.

Savus žodžius dėlioju tyliai,
Tvarkingai surenku mintis.
Jei aš žaidžiu tikrai garbingai,
Tai tu- lošimo mūzos kalinys.

Mus skiria ryto varpo dūžiai.
O kas mus sieja? Tik naktis?
Mano nerimastingi pirštai, lūpos.
Jei aš tikiu, o tu- kvailys.