...laiku – į rytą
subyrėjo
žiema –

nepastoviu
taktu

– aš permainingą
jūros krantą
liečiu
susipinu
krentu - - -
tam sniego
mėly
vienos pėdos –

sušlampa kojos
net kelis kartus

vidužiemį

ne pirmą sykį
prapuolant ryšiui
čia
vėl bus

ar žodžiai –
ar tik jų
vardai

laiku į mūšą
ištyškėję
kaip
ryto nuotrupos
kurias
glaudai - - -

ir jau savais
takais
braidai...