Išplaukę laivai
    Negrįžta į uostą –
            Švyturiai ašaroti,
                   Virš degančių skruostų,
                         Parplaukt nevilioja,
                               Neapšviečia kelio
                                    Tik bangos vaitoja,
                                     Kai byra smiltelėm
                                     Laukimas beprasmis...
                                Jis sąmonę valdo:
                         Saulėlydžiais leistis
                      Žvilgsnis pavargo.
                Tyla išrėkta
          Ir ištylėti garsai...
     Ant molo apleisto –
Šlapios pėdos tiktai.

*****
Neliesdama To, kas grąžinta į krantą,
                 Rytmetinė žara per pajūrį brenda,
                                  Užgesinusi saules ant besiilginčių rankų...