Pirmaisiais  1990 m. mėnesiais  aš su Petru šiek tiek skubėdami ruošėmės fantastinių kūrinių konkursams. Ir tuo laikotarpiu mano bičiulis parašė bene geriausią savo apysaką - \"Traiho žemė\". Tuo laikotarpiu man tas darbas atrodė beveik įdealus, nors jei tas tekstas patektų dabar man į rankas, žinoma, pastebėčiau trūkumų. Tačiau, kaip yra pasakęs Gediminas Beresnevičius viename \"InfoSFeros\" numeryje, ta apysaka parašyta sklandžia kalba, siužetas patrauklus. Už šį kūrinį Petras 1990 m. pelnytai užsitarnavo trečią vietą konkurse \"Visata ir žmogus\". Tuo tarpu dar tų pačių metų žiemą \"InfoSFeros\"  numeryje buvo paskelbti anksčiau skelbto \"Dorado\" apsakymų konkurso rezultatai. Ilgame ir detaliame straipsnyje trumpai apžvelgti to konkurso dalyvių kūriniai ir paskelbti nugalėtojai. Tame konkurse  užėmiau trečią vietą. Prizo ir diplomo teko važiuoti atsiimti į Vilnių. Petras Jankauskas negalėjo išvykti, todėl jo apdovanojimus teko man pačiam paimti ir parvežti sąvininkui.
Žodžiu, gerą pusmetį gyvenom ne vien leisdami leidinius, bet ir užsiėmę literatūrine kūryba. Tiesa, \"Visatos ir žmogaus\" konkurse pats irgi sudalyvavau, tačiau pernelyg skubėdamas, stokodamas originalių minčių, greitai parašęs nelabai rišlų apsakymą \"Litua\" - apie Lietuvos kraštą po daug milijonų metų...
Tuo laikmečiu su Petru Jankausku, Žaneta Gasyte ir keliais kitais vietiniais fantastikos mėgėjais  vis dažniau pagalvodavome apie  fantastų klubą miestelyje. Jau nuo pat 1988 - 89 m. jau turėjom susikūrę pavadinimą: \"Viešvėnų fantastų suvienijimo centras \"Fajetai\", buvo sukurta ne vienas klubo vėliavos maketas ar net pati vėliava. Po truputį peraugom iš dvinarės sistemos į daugianarę. 1989 - 1991 m. su Petru be fantastikos daug svaičiojom apie muzikinės grupės kūrimą. Repetavom, kūrėme dainas ir muzikines kompozicijas, grojom paprastom akustinėm gitarom ar pianinu ir įsivaizdavom, kad tai būsimos roko grupės pradžia. Tačiau, kai ėmėmės reikalo rimčiau, supratom, kad įsigyti gerus instrumentus - ne mūsų nosiai. Todėl ta šauni idėja po truputėlį nugeso, liko užgęsusia svajone.
Tuo laikotarpiu vėl ne kartą mėginta sukurti kolektyvinius kūrinius. Vienas iš tokių bandymų - nebaigtas romanas \"Ar lengva gyventi\" - apie nestatutinius santykius ateities kariuomenėje). Vėl pasipylė nauji fantastinio turinio žemėlapiai. Antroje 1990 m. pusėje Petras Jankauskas regis parašė paskutinį iš ilgesnių savo fantastinių kūrinių - \"Žingsnis į naują amžių\" - sklandi nuotykinio - socialinio ir antiutopinio turinio istorija apie tai, kaip politinės ir privačios struktūros, žaisdamos žmonių likimais užteršė Lietuvos gamtą, susprogdino, atlikdami neapdairius eksperimentus,  Ignalinos atominę elektrinę. Lietuva tapo didesniu ekologiniu skauduliu negu savo laiku Černobilis. Paskutinis ilgesnis P.Jankausko kūrinys - \"Trečiasis testamentas\". Vėliau šis fantastikos mėgėjas vis rečiau ėmėsi literatūrinės kūrybos...
Žaneta Gasytė rašė ne visada išbaigtus bet kartais įdomius apsakymus. Iš visos jos kūrybos kraičio (1989 - 1991 m.) paminėtini jau anksčiau minėta \"Genzulitų auka\" o taip pat \"Paskutinis šūvis\", \"Vyras iš ateities\", eilėraštis \"Planeta\".
Pačiam šie metai pasitaikė kūrybingi: daug įvairių apsakymų ir ilgesnių kūrinių. Paminėtini tik šie:
\"Likimo (baltų) trikampis\", \"Antrasis varymas\", apsakymas \"Litua\" ir tuo pačiu pavadinimu pavadintas nebaigtas tekstas, \"Sutrūkusi laiko juosta\", \"Lenverio pabaisos\", \"Toli nuo pasaulio\", \"Nusikaltimas\", \"Aparatėlis\", \"Vilis Marabrantis\", \"Išėjimas pro langą\", \"Degantis (ugninis) šešėlis\", \"Pėdos danguje\", 1990 m. antroje pusėje parašiau \"Tiberlano vėją\" su nebaigtu vėliau rašytu tęsiniu ir apysaką\"Ji taip pat istorija\", kurią redagavo Jolanta Ušurelu, bei keletą kitų kūrinių.
Pasisekę tik keli kūriniai iš tų visų tų paminėtų: \"Sutrūkusi laiko juosta\", kurią skaičiau pirmojo lietuvos fantastikos mėgėjų suvažiavimo metu, Kaune 1990 m. birželio mėnesį, \"Aparatėlis\" (vėliau paredaguotas alytiškio Stanislovo Sliužinsko buvo spausdintas rajoninėje spaudoje bei \"Degantis (ugninis) šešėlis\" - pirmas publikuotas viešumoje fantastinis simbolistinis apsakymas (1991 10 05 išspausdintas \"Telšių laikraštyje\"; dabar \"Kalvotoji Žemaitija\"). Paskutinis iš paminėtų kūrinių paredaguotas to paties žmogaus.
Svarbiausias tų metų įvykis - Kaune įvykęs pirmasis fantastikos mėgėjų suvažiavimas \"Lituanicon\", kurį suorganizavo Kauno fantastų klubas, kuriam tuo metu vadovavo Rolandas Maskoliūnas ir Vilniaus fantastų klubas \"Dorado\". Renginyje dalyvavo gerokai virš šimto fantastikos gerbėjų iš visos Lietuvos. Pirma pažintis su nepažįstamais fantastais paliko teigiamą įspūdį. Pirmą kartą susitikau su Silvestru Sinku (Utena), Rolandu Maskoliūnu ir jei neklystu su Vladu Buragu (Vlabur), Stanislovu Sliužinsku bei kitais žinomais lietuvių fantastais. Žavėjausi renginio patalpose eksponuojama fantastinių paveikslų paroda, parodytais fantastiniais filmais ir vykusiomis paskaitomis. Renginys truko tris paras, o namo grįžau gerokai atsigavęs. Apie tą svarbų fantastams įvykį grįžęs skubėjau papasakoti Viešvėnuose likusiems bendraminčiams. Štai kodėl 1990 m. įvyko pagyvėjimas tiek kūrybos, tiek fantastinių leidinukų leidybos srityje. Beje ir noras įkurti rimtą fantastų klubą sušmėžavo dar ne kartą, ypač po Gedimino Beresnevičiaus laiško su patarimais kaip tai padaryti bei draugiškų ir nuoširdžių buvusio žurnalisto Stanislovo Sliužinsko patarimų kaip kurti geresnius fantastinius apsakymus.
Dar 1989 m. baigiau vidurinę mokyklą, o iš ten išskubėjau studijuoti į Klaipėdą. Jau girdėjau, kad Klaipėdoje gyvavęs \"Argo navio\" fmk jau buvo nugesęs, todėl ruseno idėja tą klubą atgaivinti. Deja, suklupau, kai iš vieno to buvusio klubo nario gavau laišką, kuriame pareikšta, kad klubas uostamiestyje atgims, jei tik sugrįš Vladas Buragas, kuris buvo tos organizacijos siela. Todėl po šio laiško galvojau tik apie savarankišką klubą, jei ne Viešvėnuose, tai bent Klaipėdoje. Bet sumanymą įgyvendinti nebuvo taip paprasta, ypač dideliame mieste, kur beveik nieko nepažinojau. Todėl teko grįžti idėjos įgyvendinti ten, iš kur ji ir pradėjo liepsnoti.
Gyvendamas ir besimokydamas Klaipėdoj kūriau daug nelabai vykusios rašliavos. Pamenu, gyvendamas bendrabutyje skaičiau savo sukurtus erotinius - fantastinius apsakymus, kurie balansavo tarp padorumo ir pornografijos (Serija \"Prezervatyvų jūra\") - kūriniai su humoro, sekso ir ir mokslinės fantastikos užtaisu. Tais laikais bet kokia fantastika buvo ne dažnas reiškinys, o apie erotinę fantastiką to meto Lietuvoje iš viso nebuvo girdėta, tad klausytojų į mažą keturvietį kambariuką susirinkdavo daug - iki 30 žmonių. Tai buvo \"20 kapeikų\" (vėliau persivadinusio \"50 centų\" leidinio gyvavimo laikai). Gal ir tas leidinys paskatino kurti tokią fantastiką - tiksliai pasakyti negalėčiau, nes nebepamenu.
Tiek pats, tiek ir P.Jankauskas tuo laikotarpiu žiūrėjome daugybę fantastinių filmų, nes tiek Klaipėdoj, tiek ir Viešvėnuose buvo veikiančios videosalės, bilietai buvo nelabai brangūs, todėl dažną vakarą praleisdavom stebėdami \"vidiakinius\" filmus...

Pirmos dalies pabaiga

Bus dar