viskas jau išbandyta, nusibodę,
visi Dievo stebuklai
tačiau vis dar gyvenu,
pasišokinėdama, iš inercijos

iš motinos įsčių šoviau kaip kamštis
vis dar skrendu, žinau tik tiek,
kad išvakarėse motina baliavojo,
ankstyvą pavasarį pūtė vėjas

daugiau mano gyvenime taip nieko ir neįvyko:
skrendu ir tiek,
nukritusi tik skambtelsiu, atsitrenkusi
į gatvės grindinį ir nuriedėsiu kur

laukti paskutiniojo teismo