Kai "žiauriai" nesiseka, nėra ko apkaltinti ar į ką mesti plytą, visų telefonai išjungti, o draugai pavargę  Tave išklausyti, šeimą pjauna etinių įsipareigojimų ir socialinių ryšių neurozės, išgirsti vienintelį -  "ką padarysi, gal rytoj tave mylės".
Tiek to sveiko gyvenimo.

Kai bejėgiškai siekiame pakeisti išorinį pasaulį, mums snobiškai atšaunama: "Pakeisk save, ir pakeisi pasaulį".
Toks aktas ne tik nesukeltų jokių objektyvių pokyčių išoriniame pasaulyje, dargi sukurtų subjektyvaus tariamai kitokio pasaulio išgyvenimo iliuziją, kai objektyvių pokyčių išorėje nebūtų pasiekta.
Snobiškas imperatyvas "Pakeisk save, ir pakeisi pasaulį" yra šlykštaus konformizmo aktas.

Posakis "(Pa)keisk požiūrį į gyvenimą" yra bevertis: tik reflektuodamas patirtį per gyvenimą (laiko, slinkties sąlyga - sic!) žmogus geba keisti pažiūras.
Galimos sąlygos prasmingai refleksijai:
1) nuolatinė intelektinė savišvieta;
2) nuolatinė gyvenimo būdo kaita.

Gyvenime pasirinkau proto, o ne jausmų primatą; išėjimą į proto rimtį ir religinę sublimaciją - auką, savaime vertesnę už gyvenimą tarp dviejų.

* lot. aiškiai, išplėstai.