Nubėga skruostu ašara karti,
Palydi ją sustingęs kraujas.
O peilio ašmenys jau per arti,
Tad atsiranda žaizdos naujos.

Nuo skausmo lūpos sukramtytos,
Nubėgęs tušas nuo akių,
Lentynoj knygos neskaitytos
Aplaistytos šviežiu krauju.

Suprasti ką darai jau vėlu,
Verkiu sugriebus pištais ranką.
Bet likt gyvam ir mirti taip sunku
Tai sujaukia pasaulio tvarką.

Suklupusi į savo kraują užmiegu,
Jaučiu kaip jis per delną bėga,
Bet sustabdyti jo nebegaliu,
Silpna esu... dėl to man gėda...