Mes lapai, baigiantis rugsėjui,
Gyvenimu pavargę, nusivylę,
Mieste prasilenkiantys autobusai,
Maršruto laikomės ir tylim.

Lietuj sustojam ir pamirštam
Saulėtas vasaros dienas.
Mintim tau nubraukiu nuo veido džiaugsmą,
Ir tu, kaip lyjant medžiai – vėl liūdna...

Ir delnu paliečiame stiklą,
Ant jo parašom apie meilę,
Pro šalį bėga gimtas miestas
Ir skaito, verkia lyg savaime...

Mes - lapai vėjyje rugsėjo
Rimuojame, dėliojame mintis.
Tačiau nei aš, nei tu teisybės nepasakom,
Kad nieko priekyje nebėr – naktis...