Rakinu...
Beržo viršūnėj
Supas mėnulis:
Balzganą šviesą
Ant delno ištiesia.
Pilnatis veikia –
Autoriai keikias,
O kai du pešas –
Laimi tai – trečias.
Man tai nė motais:
Nenoriu kapotis:
Ir bartis aš tingiu –
Lyg Jonas Vingių.
Jeigu kils noras
Koliotis dar kartą –
Nekaltinkim oro,
Mėnulio nekarkim.
Štai faktas
Kaip blynas:
Temas tas –
Rakinam.
Yra keli būdai,
Jei kartais pablūdai:
Galima skalbti ir indus plauti,
Saldainius (jei turi) visus išragauti,
Žurnalą bet kokį ramiai pavartyti
Ar šunį išvedus, su juo palakstyti,
Dar galima šeimynai pagamint vakarienę
Arba išgert su medum stiklinę pieno,
Jungėnų kapelos giesmių paklausyti,
O dar geriau – tiesiog namus sutvarkyti.
Nuo pykčio gydo šneka apie orą,
(Jei vis dar blevyzgot nepraėjęs noras):
Šiam tikslui – skolinu savo kaimynę:
Išklausyt teks kaip jai batai pritrynė,
Kad pensijos mažos, laiptinė neplauta,
Kaip neigiamai veikia mašinų srautas,
Apie josios ligas ir kaimynų sveikatą:
Jokio trigrašio neįkiši į tokią tiradą.
Po jos monologo – tik ima miegas,
Ir smegeninėj barniams nelieka vietos.
Taigi: galima šitiek visko nuveikti...
Kam laidyti gerklę ir viens kitą peikti?
Iškalbėjau štai viską, o dabar „rakinu“,
Nes tema išsemta ir be pykčių jokių. :)