Dvi ašarotos akys
Į veidrodžio šukę žiūri.
Dvi aklos akys
Ir įskaudinta širdis...
Grubaus žodžio sužeista širdis
Į nebylų akmenį pavirsta.

Nurieda ašara nuo stiklo.
Vakarėj saulėj meilės žiedas skęsta.
Akmuo į jūrą brenda.
Skalauja, glosto, guodžia
Pakrantės šaltą akmenį
Ledinės bangos.
Beprasmis šauksmas ore pakimba,
Kraujuojanti širdis į gylį žiūri,
Į bedugnę krenta.

Raudonas skausmas, miglas per naktį plėšęs,
Pražysta auksu bundančioj padangėj.