Daugybę kartų
ant šiandienos tako –
Vis ieškai pėdų,
kur pramynei vakar:
Kol sumirko „Sudie“
virpėjime pirštų.
Tik penkiose raidėse
praeitis nemiršta...

Todėl ir vėl
karštai meldiesi rytojui,
O šios dienos sekundes
mindai kojom.

Pats sau esi  – neapšviesta mėnulio pusė,
Nes kovoje su praeitim pralaimėjai mūšį...