Naktibalda
Kai krenta lapai popieriniai,
Istorija jau užmiršta,
O tie mėnuliai sidabriniai
Vaišina dar viena kava.
Paviršiuje pasklido kalbos,
Pažiro pievomis drūgiai.
Kaimynas šaukiasi pagalbos,
Bet ausyse kiti garsai.
Paviršiuje pasklido kalbos
Ir skamba grindys ir stogai
Stovėsiu po rasotu langu,
Kol pasirodys vyturiai.
Kamiu man sako ir Balzakas:
Gyvenk ir skrisk laisvu paukščiu,
Bet krinta sklandžiai klevo lapas
Ir filosofus pamirštu.
Stovėsiu po rasotu langu,
Kai šviesos ims mirgėt žaliai
Mėnulis tyčiosis už kampo,
Nes jau pragydo vyturiai.