Ne aš kalbu, tai naktis tyli
Palinkus virš mūsų varganų veidų.
Džiovintom gėlėm apkaišiusi galvą
Parimsiu ant tavo dulkėtų pečių.

Tylėtas, šnabždėtas ir šauktas...
Ne vardas ant smėlio nuplautas bangų.
Aš lietum už lango per naktį budėsiu
Prie tavo pūkų patalų.

Subraižyta saulė veidrody miega
Pavargus nuo mūsų kalbų.
Aš liepų žieduos tau tvirtybę nuskinsiu,
Iš mūsų rytinių sapnų.

Kiek eita, kiek bėgta per šlapia asfaltą,
Kiek liko jame mūs pėdų...
Aš sniegu pirmuoju nuplausiu tau kojas
Ir liksiu per pūgą kartu.