Išėjusių pavasarių vaikystėj
Neprikelsiu…
Kažin kiek šauksiu, lauksiu
Ar kažin kiek gyvensiu…
Tu vardą prisimink,
Kaip burtą pakartok,
Tik man ženklai vis vien –
Krauju ant sielos šoks.
Užgniaužtas delnuose
Uždus naivus drugys.
Tu pasaka tikėk –
Kai nieko nebeliks.