Ak, vėl neįtikau
Tau, mano mielas,
Vėl žodžiais
Nukryžiuoji,
Čaižai ir žeidi...
Tarp tavo žodžių
Sambo šoku:
Šuoliukas, posūkis
Ranka, į šoną
Ištiesta, sugrįžta
Pas tave...

Ak, koks tu
Nerangus,
Neišradingas.
Na, užsimok
Žodžiu kaip
Botagu,
Nusišypsok
Ironiškai
Ir pabučiuok...

Ir jei ištversi
Ligi ryto
Mano šokį,
Padovanosiu
Meilės naktį...
Nors
Nežinau,
Nepažadu...
Gal būt...

Jeigu iki aušros
Mes šoksim,
Jeigu turėsi
Dar jėgų,
Jeigu ištversi
Šimtą „jeigu“
Ir tūkstantį
„Galbūt“...