Pienės pūkas
...
Jis kyla.
Palikdamas gatvę ir Tavo lydintį žvilgsnį.
Vėjas plukdo Jį...
Lengvutį
ir jau nė vieno žmogaus ranka
Nebepasiekiamą...
Džiaugsmingais drugių šokiais,
Aukštų namų stogais,
Gelsvais spinduliais
Baltų debesų delnuose
Kartu su
Tavuoju palaiminimu
Tarp žemės ir dangaus
PIENĖS PŪKAS
nešąs
Tavo
Svajonę...
[O mes visad prašom ir labai norim]