žėrėki, mano miela pasaka, žvilgėki, mano jautri pasaka,
užuot kvepėjusi aguonom. skandinki realybės tuštumą.
aš noriu apčiuopti žvilgsniu aš trokštu suvokti jausmu
neišspindintį gėrį, magiškos nebūties tikrovę,
nupūsti nuo jo dulkes šypsniu, įkvėpti jos prieskonių aitrumą
mana pasaga. į manąją pasagą.


žydėki, mano švelni pasaka,
užuot slėpusi pievom
tą nešališkai tikrą aguonų raudonį,
siaučiant bekvapėms dulkių audroms
manoj pasagoj.