greit gruodas
surakins
vasaros įmintas
pėdas,
alėjoj supsis
dienų naktų
spalvom piešti
jausmai,
paguodos,
viltimi vadintos,
valsas lėtas
lapų sūkuriais
kelius nuties,
kad neštų jais
sparnai.

rudens paletės
potėpiai
pakvies vėl
prisiglausti
prie būties,
išties
juk norisi,
dar norisi
su rudeniu
pasiausti
džiazuojant medžiams
debesų
beformiais raižiniais
inkrustuotame
vėjuotam mėlyje
erdvės...