2.4 VIS DAR BE KLUBO...

1989 sausis - 1991 kovas

1989 metų pradžia nebuvo turtinga įvykiais. Tačiau būta įvykių, kurie smarkiai įtakojo mūsų ateitį. Svarbiausias iš jų - sausio pabaigoje gautas laiškas iš Vilniaus. Vietiniai fantastikos mėgėjai voke rado \"Informacinį laišką\", kurį parengė ir išleido Vilniaus fantastų klubo \"Dorado\", kuriam tuo metu vadovavo G.Beresnevičius - ilgametis to klubo vadovas, nariai. Viešvėniškius fantastus nustebino tai, kad leidinyje daug naujienų apie Lietuvišką fantastikos mėgėjų karalystę: veikiančius klubus bei jų veiklą. Aš iš tėvų iškaulijau kelis rublius ir užsiprenumeravau tą leidinį. Su juo nesiskyriau iki paskutiniojo numerio, kuris pasirodė 1998 m. Nuo antrojo numerio vilniečių fenzinas pervadintas į \"InfoSFera\". 1989 m. vos tik gavęs tą laikraštuką nusinešiau pas P.Jankauską. Aptarti buvo ką. Kurį laiką nežinojome ką daryti: samyšis galvose buvo pakankamas, kad nežinotume kokios veiklos toliau imtis. Iš pradžių nusprendėme sudalyvauti paskelbtame ir į pabaigą artėjančiame \"Visatos ir žmogaus\" konkurse. Tą kartą abu išsiuntėme paskutinius kūrinius: aš apsakymą \"Dienos ir naktys Oldaraboje\", Petras - vieną savo apsakymą.
Po kurio laiko sulaukėme dar vieno laiško - šį kartą su užsakyta \"InfoSFera\". Taip pat ten būta kvietimo į anksčiau minėto konkurso rezultatų aptarimą bei nugalėtojų apdovanojimo ceremoniją.
Renginys įvyko 1989 balandžio 21 dieną. Pavasaris  atėjo nelabai vėsus. Tačiau ta išvyka man pasitaikė permaininga ir nuotykinga. Visgi į Vilnių važiavau vienas, miesto visiškai nepažinojau, tad nuvykus teko ilgokai paklaidžioti, kol radau renginio vietą, o vėliau ir kur apsinakvoti.
Konkurso rezultatų aptarimo metu paaiškėjo, kad tik pačiam pavyko pasiekti apčiuopiamų rezultatų - už tą menką konkursui pateiktą kūrinį skyrė antrą vietą ir deja, tai aukščiausias pasiekimas, kokį tik pavyko pasiekti per visą domėjimosi fantastika ir kūrybos laikotarpį. Pamenu, kad diplomą ir prizą įteikė \"Žinijos\" draugijos atstovas Saulius Kanišauskas bei anksčiau minėtas Gediminas Beresnevičius. Tai buvo neregėtas tų laikų laimėjimas, kuris ilgam paliko žyme tiek mano asmeninėj kūryboj, tiek ir P.Jankausko kūrybinėje veikloje, tiek ir ateityje kuriantis Žemaitijos fantastų klubui...
Man grįžus iš sostinės, Petras Jankauskas ir Žaneta Gasytė parašė nemažai fantastinių kūrinių. Galbūt juos paveikė ir žinia, kurią su įvairiais įspūdžiais parsivežiau namo.
Vėliau nekantriai laukdavome kiekvienos \"InfoSFeros\" pasirodymo, studijavome bene kiekvieną ten publikuotą straipsnelį, kūrinį, iliustracijas. Vėliau apžvelgsiu pirmuosius išleistus to leidinio numerius, kurie labiausiai paveikė vietinių fantastų veiklą.
1989 m. visa mūsų trijulė parašėm nemažai įvairios fantastikos. Iš to laikotarpio kūrybos ateityje ketinu kai ką sudėti ir čia, Žalioje žolėje. Svarbiausi to laikotarpio kūriniai: Žanetos Gasytės apsakymas \"Genzulitų auka\", maniškiai \"Praėjo du šimtai metų\" (fantastika indėnų tematika), \"Bedievių pasaulyje\" (naivus apsakymas apie nužmogėjusią žmonių koloniją), apysaka \"Kodėl?\" (istorija apie partijų rietenų sužlugdytą planetą ir suniokotą vietinę civilizaciją), tos istorijos nebaigta kurti priešistorė \"Kodėl? I\" bei apsakymai \"Dinera\" (\"Blizgančių būstų paslaptis\"). Ir Petras, ir aš pats kūrėme eilėraščius, kurie dažniausiai buvo ekologine tematika, apie degradavusią visuomenę.
1989 m. gegužės antrojoje pusėje susidomėjau to mėnesio \"InfoSFeroje\" išspausdinta anketa, netrukus parašiau pirmą laišką į to leidinio redakciją. Iš tikrųjų laiškas buvo adresuotas G.Beresnevičiui. Laiške išdėsčiau mintis apie tai, kas labiausiai jaudino tų laikų fantastikoje. Keista, bet įvyko atgalinis kontaktas. Tai įvyko burželio pradžioje. Nuo tos dienos rečiau ar dažniau palaikau kontaktus su šiuo svarbiu Lietuvos fantastikos plėtotei žmogumi.
Tuo metu susirašynėjau ir su kitais tuo laikotarpiu besireiškusiais fantastikos gerbėjais: Sauliu Štulu ir Egidijumi Kaukėnu su kuriuo pavyko susitikti tik tolimesnėje ateityje.
Žaneta Gasytė ir Petras Jankauskas vis dar neskubėjo aktyviai dalyvauti Lietuvos fantastikos mėgėjų judėjimo veikloje. Jiedu užsiėmė asmenine kūryba, leidinių skaitymu, filmų peržiūromis ir kitkuo. Tačiau mūsų visų veikla neapsiribojo vien tik tuo. Tiek ir pats, tiek ir Petras, įtakojami to meto įvykių, išleidome naujus mėgėjiškus laikraštukus, išleistus vos keliais egzemplioriais. P.Jankauskas - savo \"N.N.N.\", O aš - \"NAF\" (NVAF - \"ne vien apie fantastiką\") su literatūriniu priedu \"Laisvasis skyrelis\", kuriame publikuotas vos vienas mano apsakymas -\"Tirio kalnai\".
Abu minėti laikraštukai buvo to laikmečio produktai, nekopijuojantys \"InfoSFeros\" nei savo turiniu, nei išvaizda, nei kitais elementais, būdingais vilniečių leidiniui. Tai vietinės reikšmės rankraštiniai mėgėjiški laikraštukai, atspindintys ganėtinai izoliuotą kelių fantastikos mėgėjų gyvenimą, kur vis dar verdama vienose ir tose pačiose sultyse. Tačiau ir dabar galiu teigti, kad tie fenzinai atliko savo funkciją, kuri, visų pirma, informacijos perteikimo ir išsaugojimo. Juos leidome lygiai taip pat nuoširdžiai, be dirbtinumų, kaip ir ankstesniuosius. Kurgi geriau, jei ne tokiuose laikraštukuose galėjom užfiksuoti ir dalintis savo išmintimi, kūryba bei visa kita, juolab, kad užrašytas žodis žymiai ilgaamžiškesnis už tik ištartąjį.
Su Petru Jankausku vos ne kasdien susitikinėdavau ir generuodavau įvairiapusę kūrybinę - pramoginę veiklą nuo pat 1986 m. Ko gero nebuvo savaitės, kai mes nekalbėdavom ir nediskutuodavom apie su fantastika susijusius dalykus. Nuolat domėjomės viens kito kūrybos vaisiais. Tik po \"Visatos ir žmogaus\" konkurso vis rečiau viens kitam pradėjome skaityti savo kūrinius (savotiška konkurencijos baimė), juolab, kad nuspręsta dalyvauti kituose panašaus pobūdžio konkursuose.
Kur kas atviresnė ir laisvesnė veikla pasireiškė kitur - kūrėme muziką, piešėme ir tapėme, kūrėme fantastinio pobūdžio žemėlapius, žaidėme įvairiausius žaidimus ir tai nebuvo nuo viens kito slepiama. Kiek atviriau literatūriniai užsiėmimai pasireiškė tarp manes ir Žanetos Gasytės. Skaičiau jai savo tuo metu parašytus rašinius. Tais pačiais metais abu pamėginome kartu parašyti ne vieną bendrą kūrinį. Įsimintiniausias - apysaka \"Ankerono žiedas\" - sausokai ir sprangiu stiliumi sukurpta fantastinė istorija, kurios tik fragmentai gali pasirodyti pašaliniams įdomūs.

Bus dar