Neišeinu,
O tik ištiesęs ranką
Tau dovanoju:
Vaivos juostos lanką,
          Saulėtą pievą,
          Pienių žiedlapiais žvaigždėtą
          Dangaus žydrynėj
          Debesėlio plunksną riestą.

Juk aš pavasaris,
Apvertęs viską aukštyn kojom.
o Tu – manoji vasara,
Kuriai sukūriau žemėj rojų.

***
Išeinu pasilikdamas ir lieku išėjęs
            Aš - gyvybės kūrėjas.

               Nes atėjau, kad likčiau
Ir amžinu pavasariu šaltiniuos tavo virsčiau...