Amžių amžiai bėga,
Naktys, dienos keičias,
Rytą žemę gaubia
Alkana tyla.
Skuba mano  mintys,
Lekia mano dienos,
Pėdsakai išnyksta
Žemės vėsoje.

Pakrašty pasaulio
Renkas visos svajos,
Jos dalinas žmones,
Didelius, mažus.
Realybę keikia,
Aukština svajonę,
Dovanoja liaudžiai
Dangiškus sparnus.

Raitos ant pegasų,
Skrenda jos į žemę,
Saujom beria laimę,
Viltį ir sapnus.
Žmonės laiko saujas,
Gaudo savo lemtį,
Tas, kas nepagauna,
Kaltina kitus.