Dalykas, kurios niekada nesuprasiu...
Galbūt tikrai esu nenormali?
Man ką tik galvoje varžteliai sugirgždėjo:
Kandelos, Liuksai, atspindžiai...
Man viskas susiliejo...
Na, gal ir taip...
Tokių yra nedaug,
Juk galima gyvent ir taip,
Ir užsidirbti daug...
Ritmingai suplaka širdis:
Iš kur tos garso bangos?
Ant sienos kalbasi seni draugai:
Aptarinėja, kokios gražios mano rankos...
O aš mąstau ilgai:
Galvoju ir galvoju,
Galvoju tol, kol pagaliau
Visai galvot nustoju...
Su BMW atvaro KML ir laukia,
Kol KEL su autobusu atvažiuoja,
Iš krūmų atsibaladoja EMB
Ir jų gyvenimą sureguliuoja...
Užfarširuota musė prizmėj
Laukia, kol ją pasieks šviesa,
Bet spindulys užlūžta kelio vidury
Ir džiaugiasi, nes dukart du juk keturi...
Et, ir kokie dabar laikai, –
Girdžiu, kaip skundžiasi Voltmetras.
Humanitarai tie vaikai ir nesupras, ką pasakai...
O man blakstienos klapsi:
RUNKELIU GIMĘS ANANASU NETAPSI!!!