lyg rudeniniai lapai
vėjy plaikstos
būties
spalvoti karpiniai,
iliuzija –
akimirkos liūdnasis
blyksnis –
išduos
ir nebebus daugiau
šešėlių
nuostabios puotos...

už lango
snigs vėl
liūdesiu žvaigždėtu,
girgždės laike
praeito kelio dulkių
makiažą
užsidėję mano
metai - -
aplinkui –
daugtaškiai...
ar virs jie horizontu
pažadėtu?

aš dar
einu...
jaučiu –
prakiurę jau
gyvenimo manieji
batai...