Naivuolis blaškosi mėnulis,
Pragydusias užgoždamas žvaigždes,
Iš saulės spindulio telieka nulis,
Kai sniegas kvepia mėnesienos kaitroje.

Užuodžiu po balta skara dainuojančias gėles,
Kol vėjo gūsyje dar sklinda aromatas,
Kol sniegas blizga medžio ertmėje
Ir pilnos pasakų keliauja natos.

Ir baltos pievos su nuvytusiais žiedais
Giedos, giedos, nes bėga laikas,
Varvekliu snaigė nusileis,
Kris į pavasarį bejėgis vaikas.