Esu. Esu čia.
Vėjas pučia. Kaitrus vėjas.
Priekyje matau gyvatę..

Ilga gyvatė, sudaryta iš šviesos.
Šviesos, žiburių, mirgėjimo...

O jeigu kurį kartą gyvatė ims ir pradės elgtis ne taip.
Ims ir pradės judėti kita kryptimi..
Kas tada bus?

Aš žinau.
Mes tapsime vargšai benamiai.

Nebent abu turėsime jėgų susikalti būdelę.
Taip taip.
Tokią, kuri saugotų nuo vėjo ir lietaus.
Šalčio ir saulės.

BET.
Mes vis vien būsime benamiai.
Ir nieko čia nepakeisi.



*Atsiprašau. Tai nėra rišlus tekstas, tiesiog padrikos mintys. Sergu, todėl sunkiai sugebu tvarkyti tekstą. Vėliau, jei man tai atrodys reikalinga, sutvarkysiu jį iki galo.