O man patinka tavo rankos
Ir sunkiai matomas vidus,
Vis prasiveržiantis ramumas,
Lyg vaisių laužiantis perpus.

Toksai lipšnus nektaro skonis
Ir žvilgsnis tavo nuolatos
Mane sekioja ir nurengia,
Bet jis neįveikia odos...

Per kūną pirštai tavo slysta
Ir drėgnas rūbas nuo lietaus,
Užsivelku. O taip, neklysti,
Tu niekad neatspėdavai tiesos.

Taisyklės mano, mano kūnas.
Ir lėtas tavo judesys.
Atleiskite, aš dar nevalgius,
Tarp mūsų stalas, tuščias butelis.

O man patinka tavo rankos.
Ir nenuspėjama aistra,
Vis šokinėjanti nuo tiltų,
Nemirusi, nemirštanti, akla.