Rudenėjančioj saulėj raivosi
katinai, riečia nugaras, mrrrrrr
murkia, stebi raustelėjusio lapo
šokį nužilusioj smilgų paslapty
amžinybę...
akys didelės, geltonos, lyg
saulę prarijusios, nežemiškais
ryšio laidais – savo ūsais –
antenomis maskatuoja ir
bando užmegzti ryšį
su pasauliu...