.
Tu tas, kuris kasryt nubunda Praeity,
Neleidęs sau užmigti Vakar.
Kartoji sau, kad viskas Ateity,
Tačiau į Šiandieną neieškai tako.

Kuomet iš maišo Kažkada trauki lyg ylą –
Kas kartą tavo laikas smiltimis subyra.
Dabar ir Čia po ciferblatais lieka užrakinti,
Nes nesiliauji trupinius pernykščius rinkti.

Prabėgusių savaičių kartotekai
Paskyrei atminty daugiausiai vietos.
Kol mainėsi apsiaustai metų laikų –
Apsunko archyvas nuo Vakar dienų.

------------------------------------------------

Tikėtis beprasmiška,
Kad naktį keis diena –
Jei aušra liks įkalinta
Mirusio laiko narve...